Metoclopramide

Kas tai yra?

Sudėtis

Metoklopramidas turi sudėtingą sudėtį, kuri užtikrina jo terapinį efektyvumą. Pagrindinė veiklioji medžiaga yra metoklopramido hidrochloridas. Šis ingredientas yra atsakingas už pagrindinį vaisto poveikį – poveikį centrinei ir periferinei nervų sistemai.

Be veikliosios medžiagos, vaisto sudėtyje yra ir pagalbinių komponentų, kurie gali skirtis priklausomai nuo išsiskyrimo formos (tabletės, injekcijos, sirupas). Jie yra būtini norint stabilizuoti vaistą, palengvinti jo vartojimą ir pagerinti jo įsisavinimą organizme.

• Metoklopramido hidrochloridas – pagrindinė veiklioji medžiaga.
• Laktozės monohidratas – užpildas tabletėse.
• Manio stearatas – stabilizatorius.
• Celiuliozė ir krakmolas - pagalbiniai komponentai.
• Injekcinis vanduo (tirpuose) – užtikrina saugų vaisto vartojimą.

Kaip vartoti?

Vartojant metoklopramidą, svarbu griežtai laikytis gydytojo nurodymų arba nurodymų ant vaisto pakuotės. Tinkamas naudojimas užtikrina maksimalų efektyvumą ir sumažina šalutinio poveikio riziką.

Vaistas yra įvairių formų: tablečių, injekcinių tirpalų ir sirupų, todėl galite pasirinkti patogiausią vartojimo būdą. Dozavimas ir vartojimo dažnumas priklauso nuo paciento amžiaus, sveikatos būklės ir ligos tipo. Bendrosios rekomendacijos apima šiuos veiksmus:

1. Prieš vartodami įsitikinkite, kad nėra kontraindikacijų, pvz., alergijos vaisto sudedamosioms dalims arba sunkios inkstų ir kepenų ligos.
2. Tabletės paprastai išgeriamos 30 minučių prieš valgį, nuplaunamas pakankamu kiekiu vandens.
3. Injekcijas atlieka medicinos personalas klinikoje arba taip, kaip nurodė gydytojas.
4. Dozė suaugusiesiems paprastai yra 10 mg iki trijų kartų. per dieną. Vaikams dozė apskaičiuojama individualiai.
5. Neviršykite rekomenduojamo gydymo kurso, kuris dažniausiai svyruoja nuo kelių dienų iki 4-6 savaičių, priklausomai nuo indikacijų.

Kaip tai veikia?

Metoklopramidas veikia veikdamas centrinės nervų sistemos ir virškinimo trakto receptorius. Pagrindinė jo funkcija yra blokuoti dopamino receptorius, o tai leidžia efektyviai kontroliuoti dusulio refleksą ir pagerinti skrandžio motoriką.

Vaistas stimuliuoja stemplės peristaltiką ir pagreitina skrandžio ištuštinimo procesą, todėl jis yra būtinas sergant gastropareze ar gastroezofaginio refliukso liga. Tai taip pat turi įtakos apatinio stemplės sfinkterio susitraukimui, neleidžiant skrandžio turiniui tekėti atgal į stemplę.

Sergant migrena, metoklopramidas pagerina vaistų nuo skausmo įsisavinimą ir pašalina pykinimą, kuris dažnai lydi galvos skausmo priepuolius. Dėl šio kombinuoto poveikio jis naudingas kaip savarankiška priemonė ir kaip kompleksinės terapijos dalis.

Indikacijos

Metoklopramidas vartojamas esant įvairioms ligoms, susijusioms su virškinimo trakto motorikos sutrikimais ir pykinimo ar vėmimo simptomais. Vaistas skiriamas tiek suaugusiems, tiek vaikams, tačiau jo vartojimas turi būti griežtai pagrįstas medicininėmis indikacijomis.

Pagrindinės situacijos, kai gydytojas gali rekomenduoti metoklopramidą:

• Chemoterapijos, spindulinės terapijos ar chirurgijos sukelto pykinimo ir vėmimo prevencija ir gydymas.
• Gastroparezė (ypač sergant cukriniu diabetu), kai sulėtėja skrandžio ištuštinimas.
• Gastroezofaginio refliukso liga (GERL), skirta rėmens simptomams sumažinti.
• Pasiruošimas diagnostinėms procedūroms, pvz. endoskopija, siekiant pagreitinti kontrastinių medžiagų prasiskverbimą.
• Simptomų mažinimas ūminių migrenos priepuolių metu.

Prieš vartojant vaistą, svarbu pasitarti su gydytoju, kad nustatytų jo vartojimo poreikį ir saugumą konkrečioje situacijoje.

Kontraindikacijos

Nepaisant metoklopramido veiksmingumo, yra sąlygų, kai jo vartoti draudžiama. Netinkamas vaisto vartojimas gali sukelti rimtų komplikacijų, todėl svarbu žinoti, kada to reikėtų vengti.

Kontraindikacijos apima ir absoliučias, ir santykines, kurioms būtinas individualus rizikos įvertinimas. Absoliučios kontraindikacijos reiškia visišką vaisto pašalinimą, o santykinės kontraindikacijos leidžia jį vartoti griežtai prižiūrint gydytojui.

• Padidėjęs jautrumas metoklopramidui arba bet kuriai pagalbinei vaisto medžiagai.
• Epilepsija ar kiti traukulių sutrikimai, nes vaistas gali padažninti priepuolius.
• Perforacija, kraujavimas arba mechaninė virškinimo trakto obstrukcija.
• Feochromocitoma (antinksčių navikas) dėl staigaus padidėjimo pavojaus kraujospūdis.
• Nuo prolaktino priklausomi navikai, tokie kaip prolaktinoma.

Be to, metoklopramidą reikia atsargiai skirti pacientams, sergantiems inkstų, kepenų ligomis, bronchine astma arba jaunesniems nei 1 metų. Prieš pradedant gydymą, svarbu atidžiai aptarti visus galimus pavojus su gydytoju.

Šalutinis poveikis

Kaip ir bet kuris kitas vaistas, metoklopramidas gali sukelti šalutinį poveikį. Nors dauguma pacientų gerai toleruoja vaistą, kai kuriems gali pasireikšti nepageidaujamos reakcijos. Žinodami galimą šalutinį poveikį, galėsite greitai juos atpažinti ir kreiptis į gydytoją.

Šalutinis poveikis svyruoja nuo lengvo ir laikino iki sunkesnio, todėl vaisto vartojimą reikia nutraukti. Dažniausiai jie yra susiję su metoklopramido poveikiu centrinei nervų sistemai ir virškinimo traktui.

• Galvos skausmas, galvos svaigimas arba mieguistumas yra dažniausios reakcijos.
• Nerimas, dirglumas arba depresija, ypač ilgai vartojant.
• Veido raumenų spazmai ir kaklo (distoninės reakcijos), kurios dažniau pasireiškia jauniems pacientams.
• Viduriavimas arba vidurių užkietėjimas, kartais diskomforto pojūtis skrandyje.
• Padidėjęs lygis. prolaktino kiekis kraujyje, kuris gali sukelti galaktorėją (pieno sekreciją) arba menstruacijų sutrikimus.

Jei atsiranda rimtų simptomų, tokių kaip pasunkėjęs kvėpavimas, nenormalus širdies ritmas arba sunkūs traukuliai, nedelsdami nutraukite vartojimą ir kreipkitės į gydytoją.